Kas žinoma iš mokslo

Žmogaus tikrovė yra tai, kuo žmogus tiki.

„Voodoo death“ (Walter B. Cannon, 1942). Amerikiečių fiziologas aprašė aborigenų ir maorių atvejus, kai, sulaužę tabu arba tapę „kaulo parodymo“ aukomis, jie mirdavo per laiką nuo kelių valandų iki paros. Autopsija neatskleisdavo organinių priežasčių; Cannon susiejo mirtingumą su ūmia adrenalino reakcija į baimę.

„Psychogenic death of Mr J“ (1979) — 37 metų vyras mirė per parą po to, kai nusprendė, jog stuburo operacija jį „pasmerkė“; skrodimas patologijos neatskleidė.

„Hex death“ (C K Meador, 1992) — pacientas, sirgęs minimaliu skrandžio vėžiu, nualpo ir mirė iškart po gydytojo žodžių, kad „gyventi liko neilgai“. Autorius parodė, kad autoritetu sustiprinta baimė paleidžia mirtiną nocebo efektą.

Streso kardiomiopatija („sudaužytos širdies sindromas“, Takocubo sindromas). Ūmus emocinis šokas (netektis, konfliktas, net laimėjimas loterijoje) sukelia staigų kairiojo skilvelio apstulbimą, aritmiją ir šoką. Retais atvejais tai baigiasi širdies plyšimu ir mirtimi, nors koronarinės stenozės nėra.

„Give-up-itis“ (pasyvus valios gyventi išblėsimas). Dokumentai apie Korėjos karo belaisvius, koncentracijos stovyklų kalinius ir laivų katastrofas aprašo nuoseklias stadijas: socialinis atsitraukimas → apatija → atsisakymas maisto ir vandens → širdies sustojimas per 2-3 savaites. Neuropsichologas John Leach šį reiškinį sieja su dopamino stoka frontostriatalinėse grandinėse. Beviltiškumas ir visiškas tikslo praradimas slopina limbines ir prefrontalines grandines, kurios valdo iniciatyvą ir kvėpavimą.