Siekis, bangos, pokyčiai, cikliškumai

Aš vartoju žodį „siekis“, turėdamas omenyje labai plačią prasmę. Siekis kaip būtybės troškimas, kaip vandens banga, kaip inercija ir bet kas panašaus.

Siekis kaip sąmonių masė, kuri kažko siekia, o paskui, pasiekusi tikslą, nurimsta, ir tada kita sąmonių masė siekia kažko kito.

Pavyzdžiui, vandens bangos. Tam tikra vandens molekulių dalis juda viena kryptimi, siekia ir būtent taip sudaro bangą dėl didelio kiekio tokių viena kryptimi judančių molekulių. Pasiekusi tikslą, arba, kitaip tariant, išeikvojusi energiją ar patenkinusi norą, ši banga nurimsta. Dabar kita vandens molekulių dalis siekia judėti kita kryptimi ir sudaro naują bangą. Šiame pavyzdyje nesvarbu, kaip pavadinti judėjimo priežastį: ar tai inercija, ar sąmoningas siekis. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad banga susidaro dėl didelio kiekio viena kryptimi nukreiptų dalių. Dabar reikia įsivaizduoti, kad kiekvienos vandens molekulės vietoje yra didelis kiekis sąmonių. Tokia yra siekių, bangų, pokyčių, cikliškumų ir taip toliau prigimtis.

Pavyzdžiui, jei žmogus ar kokia nors kita būtybė kažko siekia, tai yra banga, kuri, išeikvojusi energiją, išnyks. Ir jei banga buvo nesubalansuota, būtinai turi atsirasti kita banga kita kryptimi. Taip, gavęs tai, ko nori, labai dažnai pradedi norėti kažko kito.

Jei siekiai nebuvo patenkinti, tai niekur nedingsta, o išlieka, kaupiasi, transformuojasi. Toks sukauptas siekis yra kaip vanduo, sukauptas už užtvankos, kaip įkrautas kondensatorius ar kaip bet kas kita su vidine vadinamąja įtampa.